- rinkė
- ×rìnkė (vok. dial. rink) sf. (1) K, DŽ, Gs, riñkė (2)
1. Dkš, Rs plokščia lanko pavidalo viryklės geležis, lankainis: Kaip nu rinkių garuos – toks buvo karštis Gd. Nuimk rìnkę ir įleisk giliau puodą Sml. Padėk puodą ant rinkių, tegu verda Vl. Visos riñkės į pelenus sukrito Pn. Susimalsam girnose, išsikepsam ant riñkių dirsių kleckų Klk. Dujinės viryklos viršus paprastai būna špižinis su įdedamomis rinkėmis rš.
2. R293 metalinis žiedas, lankas, grandis: Prie dalgakočio pritvirtina dalgio koją rinkutè geležine Ar. Rìnkė dalgį prie dalgiakočio priveržia Kpč. Jaučio nosyje yra įverta rinkė Auk. Kalvis paėmė brizgilą, išnarino rinkę ir, nieko netaręs, įmetė ją į žaizdrą V.Myk-Put. Rìnkės nupuolė nuo statinės Lzd. Užkalk šitą rìnkę ant galo dyselio Vv. Ant stebulės dedase geležinė riñkė Ar. Atrasta žalvarinė levo galva su rinke nasruose LTII521(Bs). Rinkẽlė ant pypkės iš blėtos vadinas žestis J. Jo laikrodžio lenciūgėlis su auksine rinkute Šil. Į kiklikus būdavo įsiuvamos gražiai išgraviruotos sidabrinės rinkutės – kilpelės rš. Ir įkišk anas ingi ąsas (rinkes) šalysa skrynelės, idant anomis ją nešiotų BB2Moz25,14.
3. apyrankė: Ant rankų taip pat užmautos aukso rinkės Žem. Ji ant rankos užsidėjo auksinę rinkę rš.
4. NdŽ koks nors suriestas daiktas, rietena: Prie šono maskatuoja storos ir stiprios virvės rinkė J.Dov. | Žaltys apsivynio[ja] septyniomis rinkėmis I.
5. riestas geležgalys, dedamas po rogių pavaža, nuo kalno važiuojant: Pasidėjau rinkę ir gerai nuvažiavau nuo kalno Šlv.
6. rumbas: Grafo ant kalnieriuko lašiniai būdavo per dvi rìnkes uždribę Skr.
7. ratas: Visi laukė apstoję rinkėn, kokia bus pabaiga rš. Rinkė žmonių B822. Į rìnke sustoti KII132.
8. ratilas: Vyras buvo patenkintas, nors nelabai jį džiugino išbalęs žmonos veidas ir didelės juodos rinkės po akim V.Mont.
9. lankstas: Reikės gerą rìnkę iš kelio padaryti Up. Pabėgom, padarėm rìnkę ir vėl sugrįžom Up.
10. virtinė: Pirkau baronkų visą rìnkę Up.
11. KII132 garbana.
12. eilė: Ilgiausia rìnkė vežimų nuvažiavo vieškeliu Up.
◊ į rìnkę ratu, aplink: Man sukas viskas į rinkę (svaigsta galva) N. Eisim į rìnkę – kiaurai labai šlapia Klp. Ans lakioj į rinkę Klp. Tada eit didis puodas su žynystės liekarstva į rinkę Kel1881,33.į rìnkę šìkti (varýti) vlg. labai bijoti: Šìka į rìnkę Lkš. Esi jau vyras, nebijok, nevarýk į rìnkę KzR.
Dictionary of the Lithuanian Language.